Šv. Elzbietos seserų kongregacija Šv. Elzbieta

Istorija
Šv. Elzbieta
Steigėjos
Dvasingumas
Bendruomenė
Ugdymas
Apaštalavimas
Gundymo metu glauskimės prie perverto Jėzaus šono, kur surasime jėgų nugalėti blogį, atrasime tylą ir ramybę, kai mus slegia liūdesys.
P. Verner, 1880 03 11


Šv. Elzbietos seserų kongregacijos (CSSE) istorija


Įsteigimas Lenkijoje

Kongregacijos lopšys - namai NisojeXIX a. pirmojoje pusėje Vokietijos okupuotoje Lenkijos dalyje, Silezijos krašte, siautė choleros ir šiltinės epidemija. Žmonės masiškai mirė nuo šių ligų. Daugiausia aukų buvo tarp neturtingųjų ir apleistųjų. Žmonės mirė gatvėse, skurdžiuose namuose vieniši ir apleisti. Reikėjo pasiaukojusių širdžių, kurios padėtų nelaimingiesiems ligoniams. Dieviškoji Apvaizda pasirinko keturias moteris, į kurių širdis įkvėpė meilę, gailestingumą ir pasiaukojimo dvasią vargšų tarnybai. Tos moterys ir davė pradžią Kongregacijos įkūrimui. Ji įsteigta Nisos mieste 1842 m. rugsėjo mėn. 27 d. Steigėjos – Marija Merkert, jos sesuo Matilda, Klara Wolff ir Pranciška Verner. Kongregacijos credo: „Turime žmones padaryti laimingus“.

Kad Dievas laimintų jų pasirinktą nelengvą aukos kelią, steigėjos save ir Kongregaciją paaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai, o globėja ir užtarėja išsirinko šv. Elzbietą Vengrę, pasižymėjusią ypatinga meile vargšams. Seserys steigėjos su meile tarnavo Kristui vargšų asmenyje, o Dievas laimino jų šventą, kilnų, pasiaukojamą darbą gausiais pašaukimais. 1887 m. sausio 26 d. popiežius Leonas XIII patvirtino Šv. Elzbietos seserų kongregaciją. Tuo metu 87 vienuoliniuose namuose gyveno 500 seserų. 1895 m. Kongregacija turėjo 100 vienuolinių namų ir 700 narių. Nuo įsteigimo dienos pašaukimų netrūko: 1938 m. buvo 519 vienuolinių namų ir 4827 seserys.

į viršų